Jeigu vairuotojas signalizuoja apie judėjimo krypties pakeitimą, vadinasi, lenkia automobilį arba kliūtį

Jeigu vairuotojas signalizuoja apie judėjimo krypties pakeitimą, vadinasi, lenkia automobilį arba kliūtį, tai minutėle vėliau tą kliūtį pamatys ir už jo automobilio važiuojantis vairuotojas. Pastebėjęs signalą apie judėjimo krypties pakeitimą, antrasis vairuotojas sužino apie kliūtį ir imasi atitinkamų saugumo priemonių. Jis taip pat signalizuoja apie eismo juostos pakeitimą ir, sekdamas pirmąjį, pasuka į kairę arba sumažina greitį, kad sutiktų kliūtį savo eismo juostoje. Kai vairuotojas posūkio rodikliu signalizuoja tik prieš pat lenkdamas ir keisdamas eismo juostą į gretimą, ne tik neapsaugo savęs, bet ir sukelia pavojų automobiliams, važiuojantiems už jo. Tokia situacija ypač pavojinga naktį užmiesčio kelyje.

Kartais tokie atsitikimai ir dieną labai nervina vairuotojus. Todėl posūkio rodiklius būtina įjungti žymiai anksčiau, negu pradedama keisti eismo juostą. Pavėlavimas signalizuoti apie ketinimą keisti judėjimo kryptį, lenkti priekyje važiuojantį automobilį arba kliūtį yra klaida. Daugelis nepatyrusių vairuotojų, o dažnai ir turintys daugiametį darbo stažą nesuvokia visos šio klausimo svarbos ir galimų tragiškų padarinių. Todėl, įjungęs kairiojo posūkio rodiklį, vairuotojas turi įsitikinti (tai labai svarbu), kad niekas jo nelenkia ir neketina lenkti, ir tik tada sukti į gretimą kairiąją juostą. Vos įvažiavęs į tą juostą, jis privalo išjungti posūkio rodiklį ir lenkti be jo.

Negalima palikti įjungtą posūkio rodiklį visą lenkimo laiką. Tai prieštarauja kelių eismo taisyklėms ir yra didelė klaida. Lenkiantysis važiuoja, nekeisdamas judėjimo krypties, tad ir posūkio rodiklis turi būti išjungtas. Deja, daugelis vairuotojų tai užmiršta ir palieka posūkio rodiklį įjungtą iki to momento, kol pradeda sugrįžti į dešiniąją juostą, po aplenkimo. Tai klaidina kitus vairuotojus, kurie gali pagalvoti, kad priekyje važiuojančio automobilio įjungtas posūkio rodiklis įspėja juos apie ketinimą sukti į kairę, pavyzdžiui, į kokį kiemą kairėje gatvės pusėje arba į lauko kelią kairėje kelio pusėje.

Tokia pati situacija, kaip ir lenkiant, susidaro, pajudant iš vietos automobiliui, stovėjusiam gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje arba įsiliejant į transporto srautą. Kai vairuotojas, pajudėjęs iš vietos, važiuoja kraštutine dešiniąja juosta, jos nekeisdamas, jis neprivalo signalizuoti kairiojo posūkio rodikliu, nes nekeičia nei krypties, nei eismo juostos. Tačiau ir šiuo atveju rekomenduojama, prieš pajudant automobiliui Kaune, trumpai signalizuoti posūkio rodikliu ir, keletą metrų pavažiavus, jį išjungti. Kodėl? Pirma, pajudėjęs iš vietos, vairuotojas visada pavažiuoja keletą centimetrų nuo važiuojamosios dalies krašto jos vidurio link, vadinasi, tam tikru laipsniu keičia judėjimo kryptį. Antra, tai kur kas svarbiau, posūkio rodikliu vairuotojas įspėja eismo dalyvius, kurie važiuoja už jo, kad jie privalo jį lenkti ne stovintį, o važiuojantį. Tokiam aplenkimui reikia didesnio atstumo ir jis trunka ilgiau, negu lenkiant stovintį automobilį.

Išnagrinėkime tokį pavyzdį. Mūsų automobilis stovi dešinėje kelio arba siauros gatvės pusėje, o iš priešingos pusės važiuoja kita transporto priemonė. Vairuotojas, ketinantis lenkti mūsų automobilį iš užpakalio, turi apskaičiuoti laiką ir atstumą taip, kad galėtų saugiai išvažiuoti į kairiąją pusę, aplenkti mūsų automobilį ir vėl sugrįžti į dešiniąją juostą anksčiau, negu privažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis.

Stabdymas — didelis menas.

Tiuringijos keliuose pasirodė automobiliai „Vartburgai”

Pirmieji praėjusio šimtmečio pabaigoje Tiuringijos keliuose pasirodę „Vartburgai” turėjo po sėdyne keturtaktį dviejų cilindrų 764 cm3 5AG variklį. Jie galėdavo važiuoti 40 km per valandą

Vėliau, pirmaisiais mūsų amžiaus metais, pradėti gaminti galingesni automobiliai DIXI-S-12, DIXI135 ir kt. Keturtakčiai jų varikliai, įtaisyti automobiliu priekyje, buvo 20 AG galios, automobilis važiuodavo 65 km per valandą greičiu.

Eizenacho automobilių gamykla pradėjo naują gyvenimą ir ypač suklestėjo po 1949 metų, sukūrus Vokietijos Demokratinę Respubliką. Pradedami gaminti nauji lengvųjų automobilių modeliai: EMV-327-2 ir EMV-340-2. Pirmasis — tai dviejų durų sportinis kabrioletas, antrasis keturių durų sedanas. Abu jie keturviečiai su keturtakčiu šešių cilindrų 1971 cm3 tūrio varikliu (variklio galia 55 AG). Maksimalus šių automobilių greitis — 125 ir 120 km per valandą, svoris — 1100 ir 1250 kg, elektros sistemos nominali įtampa, 6 V. šimtui kilometrų automobiliai sunaudodavo po 11,5 l benzino. EMV327-2 ir EMV-340-2 modelio lengvosios mašinos, taip pat kombi bei sanitariniai automobiliai buvo gaminami iki 1955 metų.

1953 metais Eizenacho gamykloje sukuriamas ir pradedamas gaminti originalios konstrukcijos visiškai naujas lengvojo automobilio modelis IFA-F-9, Tai mašina su priekiniais varomaisiais ratais ir dvitakčiu trijų cilindrų 900 cm3 tūrio vandeniu aušinamu varikliu. Šio modelio gamyba gana paprasta, automobiliai pigūs, ekonomiški ir pasižymi geromis eksploatacinėmis savybėmis.

Dvitakčiai varikliai sunaudoja nedaug degalų (maždaug 8,5 I šimtui kilometrų), tačiau smarkokai teršia orą išmetamomis dujomis. Maksimalus IFA-F-9 pasiekiamas greitis 110 km per valandą. Priekiniai varomieji automobilio ratai leidžia tolygiau išdėstyti mašinos svori, slidžiame kelyje automobilis stabilesnis, nereikia ilgo kardaninio perdavimo mechanizmo, atsiranda daugiau vietos keleiviams.- Ši, konstrukcija išlaikyta šiandien gaminamuose „Vartburguose”, o IFA-F-9 modelio mašinos buvo gaminamos iki 1959 metų.

Automobilio modelis vartburg

1955 metais pradedama serijinė patobulinto IFA¬F-9 modelio automobilių „Vartburg-311″ gamyba. Šie automobiliai turi moderniškesnį negu jų pirmtakai ketverių durą kėbulą. Taip pat gaminamos kelios „Vartburgų” modifikacijos: dviejų durų kabrioletas, penkerių durų kombi, sportinis kupe ir kt. Iš pradžių „Vartburgas-311″ turėjo dvitaktį trijų cilindrų 900 cm3 tūrio ir 37 AG variklį.

Naujas „Vartburgų” gamybos etapas prasideda 1962 metais, kai sukuriamas didesnio tūrio (992 cm3) ir galingesnis (45 AG) variklis (taip pat dvitaktis, trijų cilindrų). Automobilio modelis su šiuo valikliu dar buvo vadinamas „Vartburg-1000″, jo greitis padidėjo nuo 115 km iki 125 km/h, šimtui kilometrų jam reikėdavo 8,7 l degalų.

Savo 70 metų jubiliejaus proga Eizenacho automobilių gamykla 1966 m. pradeda gaminti naują modelį „Vartburg-353″. Šis labai šiuolaikiškų formų automobilis gaminamas iki šiol. Jis patikimas, ekonomiškas ir kompaktiškas. „Vartburg-353″ turi tradicinis konstrukcijos 992 cm3 tūrio, 50 AG. varikli. Varantieji ratai — priekiniai, greitis — 125 km/h, svoris — 900 kg, ilgis 4200 mm.

Pagal „Vartburg-353″ konstrukciją Drezdeno kėbulų gamykla dabar gamina penkerių durų automobilius „Vartburg-Turist” su universalo kėbulu. Tokiu automobiliu galima vežti 4 žmones ir 150 kg krovinį, o išėmus užpakalines sėdynes — 2 žmones ir 300 kg krovinį.

šaltinis: http://oron.lt/tag/automobiliu-supirkimas-kaune/ oron.lt – automobilių, mašinų supirkimas Kaune. Šie Kauniečiai paėmę nemažą dalį automobilių, motociklų supirkimo. Kas savaitę jie superka begalę automobilių.