Automobilio įrodymas, kad jis gyvas

Vis dėlto pavyko įrodyti, kad tai ne automobilis gyvas, o vežimas su motoriniu pirmagaliu (variklis buvo sumontuotas ant priekinės ašies, pasisukdavo drauge su ja ir varė priekinius ratus).

Nei Markusas, nei Seldenas, nei kiti keturi šimtai prefendentų automobilio išradėjais nebuvo pripažinti. Si garbė atiteko vokiečiams Karlui Bencui (Carl Benz) ir Gotlibui Daimleriui (Gottlieb Daimler). Jie dirbo fuo pačiu metu kaimyniniuose miestuose, jsigijo patentus ir pagamino veikiančius vežimus, bet vienas su kitu faip ir nesusitiko.

Automobilių išradėjai

Automobilio išradėjų veiklos pradžioje nefrūko įdomių atsitiktinumų. 1885 metais poniai Daimler jos vyras, Vokietijoje žinomas inžinierius, padovanojo naują fajetoną. Po met4, žmonai sutikus, Daimleris tam pačiam ekipažui pritaisė vidaus degimo variklj. Jeigu ne ši aprinkybė, tai galbūt vienas iš pirm4j4 dviej4 pasaulio automobilių nebūt4 buvęs keturratis. Juk Bencas septynerius metus kūrė triračius motorinius vežimus. Tokiam jo pas­tovumui tikriausiai jtakos furėjo… žmona. 1888 mefais, slaptai nuo vyro, bet kilniaširdiškai norėdama jam padėti, ponia Benc leidosi j pirmą tolimą (180 kilometrųl) kelionę automobiliu ir jrodė „Benc” markės friračio ekipažo darbingumą. Drąsiai ir sumaniai autornobilistei kelyje teko prašyfi kaimo baf­siuvj iš naujo oda apfraukti stabdj, ‘kalvį — sutrumpinti išsitempusią grandi­nę; guminiu kojinių keliaraiščiu ji izoliavo elektrinj laidą ir skrybėlės segtuku išvalė benzino vamzdelį.

žinoma, išradėjų šeimos jvykiai negali iš pagrindų pakeisti naujos ma­šinos raidos, bet ją pagreitinti arba sulėtinti, kuriam laikui nukreipti nuo teisingo kelio gali.

Triratė schema

Triratė schema, atrodžiusi tokia paprasta, viliojo konstruktorius ir iki Benco. XVIII amžiaus pabaigoje Ivanas Kulibinas pasigamino pedalais va­romą „dvirafj” su trimis ratais, kaip ir Kiunjo garo vežimas, kad lengviau būtų vairuoti. Benco galimybės buvo didesnės, nes šarnyrinė ašis su vairo frapecija jau buvo išrasfa. Tiesa, Bencas ja pasinaudojo ne iš karto. Galbūt apie frapeciją jis nieko nežinojo. Apskritai išradėjai daug ką darė ne pačiu geriausiu būdu vien dėl to, kad trūko informacijos. Antai Kulibino (raume­nų jėga varomas) ir Benco (benzinu varomas) vežimai turi ir daugiau pana­ši4 bruožų, pavyzdžiui, didelis horizontalus variklio smagratis. Bencas ma­nė, kad „gulinčio” smagračio sukimas ekipažui teikia stabilumo.

Triračius automobilius gamina iki šiolei. Matyt, vien dėl to, kad kai ku­riose šalyse jų savininkams nereikia mokėti mokesčio. Triratė mašina ne­stabili ir prastai iveikia kelio nelygumus, ypač gilias pravėžas. Juk jos trys vėžės, o keturračio ekipažo — tik dvi. Ir ji ne ką paprastesnė už keturratę.

Daimlerio ir Benco idėjoms jų tėvynėje neprifarė. Biurgerius baugino benzino garq sprogimai vidaus degimo varikliuose. Todėl Daimleris savo vežimus bandydavo slapfai, naktimis, užmiesčio keiiuose. O kai jis pritaisė varikij prie valties, ėmėsi gudrybės: išilgai valties bortų farp stambių, nuo kranto gerai matornų porcelianinių rifinėlių ištempė laidus. Daimleris pi­kinėjo fėvynainius, kad valtj varo elektra, kuri vaizduotasi esanti mažiau pavojinga, negu benzinas.

Taigi, Vokiefijoje automobiliai iš pradži4 pasisekimo neturėjo. Išradėjai patentus parduodavo Prancūzijoje, kuri ilgus metus buvo pagrindinė auto­mobili4 vaistybė. Automobiliai, pagaminti pagal Benco ir Daimlerio.

Šaltinis: automobilių supirkimas Alytuje